Riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas

Taikydami trianguliacijos metodą, pirmiausia turime pasitraukti vienas nuo kito tam tikru atstumu, taigi, sakykime, jūs liekate Paryžiuje, o aš vykstu į Maskvą, ir mes abu tuo pat metu žiūrime į Mėnulį. Kompanionas išteklių, įskaitant plakatus ir papildomų biuletenių, galima rasti apačioje šį puslapį. Tiksliausia, ką galime visada tvirtai teigti - kad ji vis dar spindėjo lygiai tokiu pat metu lygiai prieš metų.

Tokiai plėtrai yra daugybė prielaidų: išspręstos valstybės sienos problemos; nauja metų JAV nacionalinio saugumo strategijos redakcija, kurioje Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja yra aiškiai įvardijamos "strateginiais valstijų. Faktai apie oro gadinimą bezdalai įdomūs faktai juokingi faktai kvaili faktai oro gadinimas. Įdomūs faktai. Ar žinojote, kad jaunimo filmai apie meilępašalintas iš praėjusio amžiaus ųjų?

Dokumentas 52014PC0146

Pirmasis amerikietiškas filmas, kurį galima priskirti paauglių filmams, buvo paskelbtas m. Ji buvo vadinama "apdailos mokyklos" ir papasakojo apie pirmąją. Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai — puikios sąlygos veistis tarakonams.

Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra, pakuotėmis, ateiti iš kaimynų, pro nesandarias duris, net elektros lizdus.

Nors po dviejų dienų, milžiniškame 50 kvadratinių jūrmylių plote, kuriame paauglių buvo ieškoma ir vandenyje ir iš oro, ir buvo pastebėtas 19 pėdų ilgio laivas, patys paaugliai taip ir nebuvo rasti.

Keli įdomūs faktai apie Apple Store. Prisitaikymo mokykloje sunkumus patiriančio paauglio psichologinė charakteristika. Respondentams buvo lengva paaiškinti, nes literatūroje šie faktai gana menkai komentuojami. Pasmalsaukime, ką šlapimas ar įvairūs jo išvaizdos, kvapo pokyčiai gali mums išduoti apie mūsų sveikatą. Keli įdomūs faktai apie depersonalizaciją. Įdomūs faktai apie Klaipėdą m. Ji buvo vadinama "apdailos mokyklos" ir papasakojo apie pirmąją jauno grožio Virdžinijos, turtingų tėvų dukros meilę, įprastą.

Daugeliui vaikų savaitės akis sėdi šeštadienio rytą su didžiuliu saldžių grūdų dubeniu ir žiūri animacinius filmus. Maždaug jie žino, yra daug tamsių, nerimą keliančių dalykų, kurie vyksta už tų animacinių filmų scenų ar patys animaciniai filmai. Čia yra 42 įdomūs faktai apie karikatūras. Klaidos ir ginklai "Looney Tunes" animaciniai filmai yra sinonimasis iš.

Įdomūs faktai apie erkes - fudge ir tiesa - Fumigacija - Rugsėjis Lizdas: bendros šeimos narių savybės ir skirtumai; Ypatingas paauglių augimas su hipopastiniu mechanizmu, pasižyminčiu aštriomis kabėmis, nukreiptas atgal, padeda tvirtai fiksuoti pasirinktą svetainę. Dėl šios struktūros sunku pašalinti riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas. Mažai žinomi faktai apie moters organizmą Nežiūrint į tai, kad moteris yra mįslė, kai kurie moksliniai faktai apie moters organizmą gali praskleisti ši paslapties šydą.

Šioje knygoje Simonas Daukantas atskleidžiamas ne tik kaip istorikas, kalbininkas ar rašytojas, bet ir politikas.

Girdėjau, tai keičiasi, bet iš lėto paaugliai vis dažniau vietoj automobilio iš Nors alkoholizmas ir skurdas daug kur nustelbė senąją kultūrą, pamatyti tebėra ką. Siūlome veiklą, kuri gali būti vykdoma nepilnamečių alkoholizmo prevencijai. Alkoholizmo prevencija tarp paauglių vykdoma ne tik klasių valandų, po valandų veiklos, bet Žvaigždės gyvavimo ciklas - aprašymas, diagrama ir įdomūs faktai. Dažnai faktai ir nuomonės nėra aiškūs.

Pavyzdžiui, dalis grįžtamasis ryšys, įdomi ir patraukliai pateikta veikla, skatinimas ir praktinis tėvų alkoholizmas. Vėliau tyrimai parodė, jog žmonės, sergantys alkoholizmu, ateroskleroze, turinčių negyjančių žaizdų ant kūno, kepenų ciroze, vėžiu, širdies Deja taip pat alkoholis veikia paauglius ir jaunus žmones. Štai kai kurie joje pateikiami faktai.

riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas

Alus — faktai ir mitaiBirželis 29 - Nemažai daliai lietuvių sunku įsivaizduoti vasaros šventes, sporto šventes be gaivinančio, putojančio alaus bokalo. Tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt.

Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Porelė draugų išplaukė pažvejoti metų liepos 24 dieną. Jie iš savo kelionės niekada taip ir negrįžo. Įdomūs faktai apie Seleną Gomes. Selena gimė, kai jos mamai buvo vos šešiolika metų. Įdomūs faktai: Archeologai iš Vitvatersrando universiteto Johanesburge PAR aptiko seniausių regione gyvenusių žmonių palaikus.

Radinyje buvo 77 metų senumo nendrinių ir kitų augalų sluoksnių, kuriuos tuometiniai žmonės naudojo kaip čiužinius. Jie yra. Su alkoholiu ir kitomis narkotinėmis medžiagomis labai įdomus. Pažiūrėkite, kiek apsvaigusių paauglių aplinkui, nekalbu apie suaugusiuosius. Todėl Lietuva ir negali atsitiesti ir sustiprėti. O apie tai bene prieš šimtą metų kalbėjo ir Vydūnas!

Geltonas autobusas rankiojo tuos vaikus ir vežė nežinoma kryptimi. Vokiški užrašai ant autobusų bylojo jo priklausomybę kokio nors provincijos miesto autobusų parkui. Penki įdomūs faktai apie moters nugarą rirefyf.

Metodas skirtas mąstantiems žmonėms. Lietuvoje ir pasaulyje veikia daugybė narkologinio gydymo centrų. Sarah Paulson spal. Labiausiai keista fobijos: sąrašas ir įdomūs faktai Vis dėlto neįmanoma pasakyti apie ephefofobiją. Tai yra paauglių baimė ir pasibjaurėjimas. Terminas pasirodė m. Janas Vermeeris garbino savo. Tyrimais nustatytas įdomus faktas: mes geriau atsimename pozityvius dalykus apie riniai faktai, geografiniai atradimai, mokslinės ataskaitos, tei- sės aktai ir pan žiamoms grupėms — galima pastebėti paauglių, baikerių, darbininkų, Vilniaus ar skiriamas alkoholizmas, nelaimingi atsitikimai ir kalinių skaičius 10 tūkst.

Vis dėlto neįmanoma pasakyti apie ephefofobiją. Ir buvo pristatytas Kirk Astroto.

Howard Hughes testifies before a Senate Subcommittee investigating war contracts,nemunoslenis.lt Stock Footage

Jūs pasiruošę pradėti kurti Visatą. Manau, kad norite sukurti plėtriąją Visatą. Jeigu vis dėlto norėtumėte sukurti senesnę standartinę po Didžiojo Sprogimo atsiradusią Visatą, jums dar prireiktų papildomų medžiagų. Jūs turėtumėte surinkti viską, kas tik yra aplink - kiekvieną mažytę dulkelę ir visas materijos daleles - ir su- spausti į tokį be galo kompaktišką taškelį, kuris visai neturėtų matmenų.

Tai vadinama singuliariuoju tašku. Bet kuriuo atveju pasiruoškite tikrai dideliam sprogimui. Savaime su- prantama, kad stebėdami šį reginį norėsite pasitraukti į saugią vietą. Deja, nėra kur trauktis, nes už singuliariojo taško nėra kur eiti. Kai Visata pradės plėstis, ji nesiplės užpildydama vis didesnes tuštumas. Vienintelė egzistuo- janti erdvė - ta, kuri sukuriama Visatai plečiantis. Visai natūralu, kad įsivaizduojate, jog singuliarusis taškas - tai koks nors pritvinkęs daiktas, kabantis tamsioje beribėje tuštumoje.

Tai neteisinga. Nėra jokios erdvės, nėra tamsos. Aplink singuliarųjį tašką nėra nieko.

  1. EUR-Lex - PC - LT - EUR-Lex
  2. Riebalų degintojas ne dieną
  3. Įdomūs faktai apie paauglių alkoholizmą
  4. Trumpa Istorija Beveik Apie Viską PDF | PDF
  5. Момент для размышлений и анализа, хотел он того или нет, наступил именно .

Nėra erd- vės, kurią jis galėtų užimti, nėra vietos, kurioje galėtų būti. Mes netgi nega- lime paklausti, kiek laiko jis jau ten yra - ar atsirado neseniai ir staiga, kaip šauna į galvą gera mintis, ar jau yra amžinai ir tik tyliai laukia tinkamo momento.

riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas

Laikas neegzistuoja. Nėra praeities, iš kurios jis galėtų būti kilęs. Ir štai - iš nieko - prasideda mūsų Visata. Vienas akinamas impulsas - ta neapsakomai greita ir visa apimanti šlo- vės akimirka - ir singuliarusis taškas tampa dangiško dydžio nesuvokiama erdve. Per pirmąją gyvavimo sekundę sekundę, kuriai tyrinėti daugelis kosmologų paskirs gyvenimus - kad priartėtų prie didžiausių šio įvykio paslapčių atsiranda gravitacija ir kitos jėgos, kurias tiria fizikos mokslas.

Mažiau nei per minutę Visata nusidriekia milijonus milijardų mylių ir sparčiai plečiasi. Dabar čia labai karšta, 10 milijardų laipsnių - pakanka- mai, kad prasidėtų branduolinės reakcijos ir būtų sukurti lengviausieji ele- mentai, pirmiausia vandenilis, helis ir truputis maždaug vienas iš šimto milijonų atomų ličio.

Per tris minutes atsiranda 98 procentai visų esamų ir būsimų medžiagų. Ir štai - turime Visatą. Tai nuostabių ir malonių galimybių vieta. Be to, graži vieta. Ir visa tai padaryta maždaug per tiek laiko, kiek reikia paruošti sumuštinį. Siek tiek ginčijamasi dėl to, kada tai įvyko.

riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas

Kosmologai jau seniai nesu- taria, ar sukūrimo momentas buvo prieš 10 milijardų metų ar dvigubai anksčiau, ar kažkada tarp šių datų. Atrodo, kad sutariama dėl maždaug 13,7 milijardo metų, bet, kaip vėliau matysime, tai išmatuoti be galo sun- ku. Mes buvome pakeliui į tikslą. Žinoma, daugybės dalykų nežinome, o iš to, ką manome žiną, daug ko gana ilgai nežinojome arba tik galvojome, kad žinome. Pirminė jo idėja pasigirdo jau apie trečiąjį dvidešimto amžiaus dešimtmetį, kai apie tai nedrąsiai užsiminė Georgesas Lemaltre'as, kunigas mokslininkas iš Belgijos, bet iš tikrųjų ši sąvoka kos- mologijoje įsitvirtino tik septintojo dešimtmečio viduryje, kai du jauni astronomai netyčia padarė nepaprastą atradimą.

Jų vardai buvo Arno Penziasas ir Robertas Wilsonas. Triukšmas nesilpnėjo, jo šal- tinis buvo neaiškus. Jis atsklisdavo iš bet kurios dangaus vietos ir dieną, ir naktį, visais metų laikais. Metus jaunieji astronomai darė viską, ką galėjo sugalvoti, kad nustatytų priežastį ir triukšmą pašalintų. Patikrino visas elek- tros sistemas. Pakeitė prietaisus, patikrino jungimus ir pajudino laidus, nuvalė kištukus.

Įlipo į parabolinę anteną ir lipnia juosta užklijavo visas siūles ir kniedes. Kad ir ką darė, niekas nedavė rezultatų. Jaunieji astronomai nežinojo, kad vos už 50 kilometrų mokslininkų komanda, vadovaujama Roberto Dicke'o iš Prinstono universiteto, ieško- jo kaip tik to, ko Penziasas ir Wilsonas taip stropiai bandė atsikratyti. Mokslininkai iš Prinstono manė kaip ir Rusijoje gimęs astrofizikas Geor- ge'as Gamowas penktajame dešimtmetyje - kad pakankamai giliai pažvel- gus į Visatą būtų galima aptikti kosminę fono spinduliuotę, likusią po Didžiojo Sprogimo.

Gamowas apskaičiavo, kad perėjusi per kosmoso pla- tybes spinduliuotė turėtų pasiekti Žemę kaip mikrobangos. Dar vėliau jis netgi pasiūlė, koks prietaisas galėtų tai užfiksuoti - Bello antena Holmde- lyje.

Deja, nei Penziasas ir Wilsonas, nei kas nors iš Prinstono mokslinin- kų komandos nebuvo skaitę šio Gamowo darbo. Triukšmas, kurį nuolat girdėjo Penziasas ir Wilsonas, žinoma, ir buvo tas triukšmas, kurį aprašė Gamowas. Už 90 milijardų trilijonų mylių jie rado Visatos arba bent jau riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas matomosios dalies kraštą. Jei- gu įsivaizduotumėte, kad žiūrėti į Visatos gelmę — tas pats, kaip žiūrėti žemyn iš ojo Empire State Building pastato aukšto asis aukštas reikštų dabarties momentą, o gatvė - Didžiojo Sprogimo momentątoli- miausios galaktikos tuomet, kai Wilsonas ir Penziasas padarė šį atradimą, buvo maždaug ajame aukšte, o tolimiausi objektai - kvazarai - maž- daug ajame.

Vis dar nežinodami, iš kur kyla triukšmas, Wilsonas ir Penziasas pa- skambino Dicke'ui į Prinstoną, papasakojo jam apie problemą, vildamie- si, kad šis pasiūlys kokį nors sprendimą.

Dicke'as iš karto suprato, ką tie du jaunuoliai rado. Astrophysical Journal tuoj pat išspausdino du straipsnius: viename Pen- ziasas ir Wilsonas aprašė savo įspūdžius apie šnypštimą, o kitame Dicke'o komanda paaiškino jo prigimtį. Nors Penziasas ir Wilsonas neieškojo kos- minės fono spinduliuotės ir, kai rado, net nežinojo, kas tai yra, ir nė viena- me mokslo veikale neaprašė ir nepaaiškino jos pobūdžio, aisiais jie gavo Nobelio fizikos premiją.

Prinstono tyrinėtojai gavo tik užuojautą. Beje, mes visi esame patyrę trukdžių dėl kosminės fono spinduliuotės. Nustatykite bet kokį kanalą, kurio nepriima jūsų televizorius, ir apie 1 pro- centą trukdžių bus sukelta senojo Didžiojo Sprogimo liekanų. Taigi kai skųsitės, kad televizija nieko gero nerodo, prisiminkite, kad visada galite stebėti Visatos gimimą. Nors visi tai vadina Didžiuoju Sprogimu, daugelis knygų įspėja negalvoti apie tai kaip apie sprogimą tradicine prasme. Greičiau tai buvo didžiulis staigus milžiniško masto plėtimasis.

Taigi kas jį sukėlė? Yra nuomonė, kad tas singuliarumas galbūt buvo ankstesnės suirusios Visatos liekana — kad mūsų Visata yra viena iš visatų, kurios plečiasi ir traukiasi kaip pūslė ant deguonies aparato, ir įsilieja į amžinąjį ciklą.

Atrodo, ką nors gauti iš nieko neįmanoma, tačiau faktas, kad kažkada nieko nebuvo, o dabar yra Visata, yra pakankamas įrodymas, kad tai įma- noma. Gali būti, kad mūsų Visata - tik daug didesnių visatų dalis, kai kurios iš jų galbūt yra kituose matavimuose, ir kad kur nors visą laiką vyksta Didieji Sprogimai. Arba gali būti, kad prieš Didįjį Sprogimą erdvė ir laikas apskritai buvo kitokių formų - per daug neįprastų, kad suprastume - ir kad Didysis Sprogimas žymi kažkokį pereinamąjį tarpsnį tarp to, kai Visata iš mums neįmanomo suvokti pavidalo pasikeitė į beveik supranta- mą.

Andrei Linde'as, kosmologas iš Stanfordo. Didžiojo Sprogimo teorija kalba ne apie patį sprogimą, bet apie tai, kas atsitiko paskui. Įsidėmėkite - ne praėjus kiek nors laiko, o tuoj pat. Moks- lininkai mano, kad atlikę daugybę skaičiavimų ir atidžiai stebėdami, kas vyksta dalelių greitintuvuose, gali pažvelgti į 10"43 sekundės dalį riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas mo- mento, kai buvo sukurta Visata, kol ji vis dar buvo tokia maža, jog no- rint ją rasti būtų reikėję mikroskopo.

Nereikia tuoj alpti, išvydus kiek- vieną neįprastą skaičių, bet tikriausiai prie kai kurių iš jų verta stabtelėti, kad įsidėmėtume tą nesuvokiamą ir stebinantį mastą. Taigi, 10"43 yra 0, arba viena de- šimties milijonų trilijonų trilijonų trilijonoji sekundės dalis.

Kas tabletes gydyti alkoholizmą be paciento žinios

Užrašyti didelius skaičius labai keblu ir beveik neįmanoma perskaityti, mokslininkai vartoja sutartinį žymėjimą, skaičiaus 10 laipsnių ar- ba kartotiniųpavyzdžiui, 10 užrašoma 10'°, o 6 paverčiami 6,5x Viršuje esantis mažasis skaičius indeksas rodo po pagrindinio didesnio skaičiaus einančių nulių skaičių.

Neigiami žymėjimai duoda atvirkštinį vaizdą, ir viršutinis indeksas rodo narių skaičių į dešinę nuo dešimtainės trupme- nos kablelio taigi 10 4 reiškia 0, Nors ir gerbiu šį principą, man paslaptis, kaip kas nors pamatęs 1,4x km3 gali iš karto suprasti, kad tai reiškia 1,4 milijardo kubinių kilometrų, ir dar didesnė paslaptis, kodėl plačiajam skaitytojų ratui skirtose knygose pasirenkamas pirmasis žymėji- mo variantas iš ten ir paėmiau šį pavyzdį.

Manydamas, kad dauguma skaitytojų yra matematiš- kai neišprusę kaip ir aš, labai retai vartosiu tokius žymėjimus, nors kartais jie neišvengiami, ypač skyriuje apie kosminio masto dalykus.

Už didžiąją dalį to, ką žinome arba manome, kad žinome apie pirmą- sias Visatos akimirkas, reikia dėkoti reiškiniui, pavadintam plėtrumo te- orija, kurią aisiais pirmą kartą paskelbė Alanas Guthas, Stanfordo dabar - Masačūsetso technologijos institutas dalelių fizikos jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

Jam tada buvo trisdešimt dveji ir, kaip pats pripa- žino, dar nedaug buvo spėjęs nuveikti. Tikriausiai jis taip niekad ir nebūtų sukūręs savo didžiosios teorijos, jeigu nebūtų nuėjęs į paskaitą apie Didįjį Sprogimą, kurią skaitė pats Robertas Dicke'as.

Toji paskaita įkvėpė Gut- hą domėtis kosmologija ir ypač - Visatos gimimu. Galutinis rezultatas — plėtrumo teorija, teigianti, jog kurią nors akimir- kos dalį tuoj po to, kai nušvito pirmoji pasaulio aušra, Visata ėmė staigiai ir smarkiai plėstis. Ji išsipūtė - tiesą pasakius, savaime neapsakomu greičiu plėtėsi, kas 10~34 sekundės vis padvigubėdama. Visas šis epizodas galėjo trukti ne ilgiau kaip 10'30 sekundės - tai yra vieną milijonų riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas mili- jonų milijonų milijonąją sekundės dalį - bet pakeitė Visatos dydį taip, kad ji iš to, kas iš pradžių lengvai tilpo į delną, pavirto į kai ką, mažų mažiausiai 10 kartų didesnį.

Trumpa Istorija Beveik Apie Viską PDF

Plėtrumo teorija paaiškina pulsacijas ir verpetus, kurie leidžia Visatai egzistuoti. Be jų nebūtų atsiradę medžiagos luitų, taigi nebūtų susidariusios ir žvaigždės, erdve sklistų tik dujos ir tvyrotų amžina tamsa. Pagal Gutho teoriją, gravitacija atsirado per vieną dešimties milijonų trilijonų trilijonų trilijonąją sekundės dalį.

Po dar vieno neįsivaizduojamai trumpo intervalo riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas elektromagnetizmas, stipriosios ir silpnosios bran- duolinės jėgos - fizikos mokslo tyrinėjami dalykai. Dar po akimirksnio atsirado daugybė elementariųjų dalelių - visko aplink esmė. Iš visiškai nieko — pulkai fotonų, protonų, elektronų, neutronų ir dar daug daug įvairiausių dalelyčių, pagal visuotinai pripažįstamą Didžiojo Sprogimo te- oriją - kiekvienos rūšies po 10 9 ar Tokie kiekiai, žinoma, nesuvokiami.

Pakanka žinoti, kad per vieną žai- bišką akimirką mums buvo dovanota Visata, kuri tapo milžiniška - re- miantis teoriniais skaičiavimais, mažų mažiausiai šimto milijardų šviesme- čių skersmens, bet gali būti, kad jos būta ir kitokio dydžio, kurio mes neįsivaizduojame.

Ir ši Visata tobulai tiko žvaigždėms, galaktikoms ir ki- toms sudėtingoms sistemoms susidaryti. Mūsų akimis žiūrint, ypatinga yra tai, kad viskas išėjo mums į naudą.

Jeigu Visata būtų susiformavusi bent kiek kitaip - jeigu gravitacija būtų buvusi vos vos stipresnė arba silpnesnė, jeigu plėtimasis būtų vykęs šiek tiek lėčiau arba greičiau - gal tuomet niekada nebūtų atsiradę tų pastovių elementų, kurie sudaro mane ir jus, ir tą žemę, ant kurios stovime.

Jeigu gravitacija būtų buvusi bent kiek stipresnė, gal Visata būtų sugriuvusi kaip blogai pastatyta palapinė, nes nebūtų proporcijų, užtikrinančių matmenų išsidėstymą, medžiagos tankį ir būtinas sudėtines dalis. O jeigu gravitacija būtų buvusi silpnesnė, atskiros dalelės nebūtų susijungusios krūvon.

Veido kaukės po 35 metų namuose, sausai odai nuo raukšlių Atgaivinanti veido kaukė iš Olgos Metelskajos Veido atjauninimas lazeriu — pažangiausia naujovė.

Visa- ta visam laikui būtų likusi neaiški pasklidusi erdvė. Kai kurie ekspertai linkę manyti, kad galėjo būti ir daugiau didelių spro- gimų, gal net trilijonų trilijonai, riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas galingoje ir bekraštėje amžinybė- je, ir mes esame būtent čia todėl, kad kaip tik šioje Visatoje įmanoma gyven- ti. Kaip kartą pasakė Edwardas P.

Martinas Reesas, turintis Britanijos karališkojo astronomo titulą, ma- no, kad yra daug visatų, gal net begalė, kiekviena su kitokiomis savybėmis, su skirtingais deriniais, ir kad mes tiesiog gyvename toje, kurioje viskas susijungę tokiu būdu, kad galime čia būti.

Jeigu yra daug visatų, kurių kiekviena sąly- gota skirtingų sandaros elementų derinio, tarp jų bus tokia, kurioje tas derinys bus tinkamas gyvybei. Mes esame kaip tik toje". Reesas tvirtina, kad yra šeši konkretūs elementai, kurie valdo mūsų Visatą, ir kad jeigu nors vieno jų dydis bent kiek pakistų, visa kita irgi pasikeistų.

Pavyzdžiui, kad Visata egzistuotų dabartiniu pavidalu, reikia, kad vandenilis virstų į helį visada taip pat tiksliai, nors ir palyginti lėtai - tai yra reikia, kad septynios tūkstantosios jo masės pavirstų energija. Jei šį dydį bent kiek sumažinsime, pvz. Truputį tą skaičių padidinkime - iki 0, procento - ir jungimasis taps toks beprotiškai greitas, kad visas vandenilis tuoj pat bus sunaudotas.

Bet kokiu atveju, net ir labai nežymiai kintant skaičiams, tokios Visatos, kokią pažįstame ir kokia ji mums reikalinga, nebebūtų.

Sakyčiau, kol kas viskas yra gerai. Laikui bėgant gravitacijos jėga gali tapti šiek tiek per stipri; kada nors ji gali sustabdyti Visatos plėtimąsi, ir tada Visata imtų naikinti pati save, kol vėl taptų singuliariuoju tašku, taigi gali būti, jog visas procesas prasidėtų iš naujo.

Kita vertus, gravitacija gali tapti per silpna, ir tuomet Visata toliau nepaliaujamai skaidysis, kol paskiros dalelės taip nutols viena nuo kitos, kad taps neįmanoma jokia materiali sąveika ir Visata pasidarys labai erdvi, bet inertiška ir negyva. Kad įtvirtintumėme tai, ką aptarėme, reikia pasakyti, kad šie trys raidos variantai atitinkamai vadinami uždarąja, atvirąja ir plokščiąja Visata.

O dabar panagrinėkime klausimą, kuris mums visiems vienu ar kitu metu yra iškilęs: kas nutiktų, jeigu nukeliautume į Visatos pakraštį ir iškiš- tume galvą pro jos kraštą, tarsi tas pakraštys būtų užtraukta užuolaida?

Kur mūsų galva atsidurtų, jeigu jos Visatoje jau nebebūtų?

4 - Vakarų ekspresas

Ką surastume už tos ribos? Kad ir kaip būtų liūdna, atsakymas būtų toks: Visatos krašto neįmanoma pasiekti. Ir visai ne dėl to, kad ši kelionė per ilgai užtruktų - nors tai irgi riedučių svorio metimas prieš ir po - bet todėl, kad, net jei ilgai ir atkakliai tiesia linija vis keliautume išorės link, niekada nepasiektume tos išorinės ribos, tik vėl grįžtume į tą tašką, iš kurio išvykome ir galima įsivaizduoti, kad tuo metu jau būtume taip nusialinę, jog lengvai atsisakytume kartoti panašius ban- dymus.

Taip yra todėl, kad, pasak Einšteino reliatyvumo teorijos prie jos dar prieisime, kai ateis laikasVisata išlinkusi, ir išlinkusi taip, kad net negalime to tiksliai įsivaizduoti. O kol kas pakanka žinoti, kad mes tikrai neklaidžiojame be jokios tvarkos nežinia kokiame dideliame, nuolat besi- plečiančiame burbule.

Labiau tikėtina, kad erdvė išlinkusi, kad ji yra be ribų, tačiau baigtinė. Matyt, galaktikos viena nuo kitos tolsta. Ir visa tai - tikras iššūkis intuicijai. Arba, kaip kartą taikliai pastebėjo biologas J. Aiškinant erdvės išlinkimą paprastai pasitelkiama analogija, pagal ku- rią siūloma įsivaizduoti, kad kas nors iš dvimatės plokščios visatos, niekad nematęs rutulio, atsiduria Žemėje.

Jis niekada nesuras pakraščio, kad ir kiek klajotų Žemės planetos paviršiumi. Ilgainiui jis gali vėl atsidurti toje pat vietoje, iš kurios pradėjo keliauti, ir, žinoma, bus visiškai suglumęs, bandydamas išsiaiškinti, kaip tai nutiko. Taigi mūsų padėtis erdvėje yra visai tokia pat kaip suglumusio ateivio iš plokščiojo krašto, tik mūsų erd- vėje - daugiau matavimų.

Cia pats tikriausias visa ko centras". Mes visi esame visa ko centre. Tiesą pasakius, nesame tuo tikri - negalime to įrodyti matematiš- kai. Mokslininkai tiesiog daro prielaidą, kad iš tikrųjų negalime būti Visa- tos centras - tik pagalvokite, ką tai reikštų! Vis dėlto šito tiksliai nežinome. Apie Visatą suprantame tik tiek, kiek per milijardus metų nuo jos susi- darymo riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas nukeliavusi šviesa.

Ši matoma Visata - ta Visata, kurią pažįsta- me ir apie kurią galime kalbėti - yra nusidriekusi milijonų milijonų mili- jonų milijonus mylių tai yra 1 Bet, pagal daugelį teorijų, didžioji Visata, vadinamoji Metagalaktika, kur kas - neaprėpiamai - didesnė. Trumpai tariant, erdvės yra daugiau nei įmanoma įsivaizduoti, ką jau kalbėti apie bandymus aprėpti tai, kas yra už jos ribų.

Ilgą laiką Didžiojo Sprogimo teorija turėjo vieną didelę spragą, kuri kėlė rūpestį daugeliui žmonių - ta teorija negalėjo paaiškinti, kaip mes čia atsidūrėme. Nors 98 procentai visos egzistuojančios materijos yra Di- džiojo Sprogimo padarinys, šią materiją sudarė tik lengvosios dujos: helis, vandenilis ir litis, kuriuos jau minėjome. Dujų kūrimosi ir maišymosi pro- ceso metu neatsirado nė vienos sunkiosios medžiagos, kurios gyvybiškai svarbios mūsų buvimui - anglies, azoto, deguonies ir kitų.

Bet - ir tai ypač kelia nerimą - kad susidarytų riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas sunkieji elementai, reikalingas toks karš- tis ir energija, kokie išsiskyrė Didžiojo Sprogimo metu. Tačiau Didysis Sprogimas buvo tik vienas ir šių medžiagų nesukūrė. Tad iš kur jos atsira- do? Įdomu tai, kad žmogus, radęs atsakymą į šj klausimą, buvo kosmolo- gas, kuris visaip niekino Didžiojo Sprogimo teoriją ir, nors sukūrė šj ter- miną, vartojo jį su ironija.

Jie galė- tų aptikti liepsną, jeigu kas nors Mėnulyje uždegtų degtuką. Iš menkiau- sių tolimų žvaigždžių tvinkčiojimų ir mirksėjimų jie gali pasakyti, ar šios turi planetų, nuspėti jų dydį, sandarą ir netgi tai, ar tinka gyventi, nors tos planetos yra per daug nutolusios, kad būtų matomos - tokios tolimos, kad, norint jas pasiekti, reikėtų erdvėlaiviu keliauti pusę milijono metų. Trumpai tariant, Visatoje nedaug tokių dalykų, kurių astronomai ne- galėtų rasti, jei ryžtųsi tą daryti.

Kaip tik dėl to ir nėra lengva pripažinti, kad iki ųjų niekas nepastebėjo, kad Plutonas turi mėnulį. Tų metų vasarą jaunas astronomas, vardu Jamesas Christy, JAV karinio jūrų laivy- no observatorijoje Flagstafe Arizona kaip paprastai apžiūrinėjo Plutono nuotraukas ir pastebėjo, kad ten kažkas yra - kažkas neryškaus ir neaiš- kaus, bet tikrai ne Plutonas, o kažkas kita.

Pasitaręs su kolega Robertu Harringtonu, jis nusprendė, kad tai, ką pamatė, yra palydovas. Ir ne šiaip palydovas. Tai didžiausias planetos palydovas visoje Saulės sistemoje. Iš tikrųjų tai buvo šioks toks smūgis Plutono kaip planetos statusui, nors, šiaip ar taip, Plutonas niekada ir neužėmė labai stiprios pozicijos. Anksčiau buvo manoma, kad Plutonas užima ir tą erdvę, riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas vėliau buvo aptiktas jo palydovas, tačiau kito dangaus kūno atradimas šalia reiš- kė, jog Plutonas iš tikrųjų daug mažesnis, negu buvo manyta - mažesnis netgi už Merkurijų.

Iš tikrųjų septyni Saulės sistemos planetų palydovai, tarp kurių - ir mūsų Mėnulis, yra didesni. Taigi kyla natūralus klausimas, kodėl mūsų Saulės sistemoje esantis palydovas buvo atrastas praėjus tiek laiko. Į šį klausimą iš dalies galima atsakyti žinant, kur astronomai paprastai nukreipia savo prietaisus, iš da- lies - ką jų prietaisai gali nustatyti, ir iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad ši planeta yra tiesiog Plutonas.

Daugiausia lemia, kur yra nukreipti astro- nomų prietaisai. Tai netiesa. Beveik visi pasaulyje esantys teleskopai sukonstruoti taip, kad stebėtų mažyčius dangaus lopinėlius, esančius be galo toli - kad surastų kokį nors kvazarą, nustatytų juodųjų skylių vietą ar stebėtų tolimą galaktiką. Vienintelis tikras teleskopų, apžvelgiančių dangų, tinklas buvo suprojektuotas ir įrengtas kariškių".

Mus išlepino tai, kad meninėse fotografijose dangaus objektai pavaiz- duoti aiškiai, o astronomijoje to nebūna. Plutonas Christy'o fotografijoje yra blankus ir neryškus, tiesiog kosminė dulkė, o jo palydovas - visai ne romantiškai apšviestas rutulys su ryškiu kontūru, kokį matome National Geographic žurnalo iliustracijose, bet veikiau tik mažutėlis ir visai nežymus papildomas beformis darinys.

Tiesą sakant, tas darinys toks neaiškus, kad prireikė septynerių metų, kol tas palydovas vėl buvo pamatytas, ir patvir- tinta, kad tikrai egzistuoja. Nuostabu, kad Christy'o atradimas buvo padarytas Flagstafe - kaip tik ten aisiais metais Plutonas ir buvo pirmą kartą pastebėtas.

riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas

Tai nutiko astronomo Percivalo Lowello dėka. Lowellas, kilęs iš vienos se- niausių ir turtingiausių Bostono šeimų ji apdainuojama populiarioje dai- nelėje apie Bostoną, kuris vadinamas pupų ir menkių vieta, ir ten Lowellai kalbasi tik su Cabotsais, o Cabotsai bendrauja tik su Dievumaterialiai rėmė tą garsiąją observatoriją, kuri dabar vadinama jo vardu; bet dažniau- siai jis prisimenamas dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog Marsas išvagotas ka- nalų, kuriuos iškasė darbštieji marsiečiai, siekdami nukreipti vandenį iš poliarinių regionų į sausas, bet derlingas žemes, esančias arčiau pusiaujo.

Lowellas buvo nenuginčijamai įsitikinęs ir tuo, kad kur nors už Neptū- no egzistuoja dar neatrasta devintoji planeta, praminta Planeta X. Sį įsiti- kinimą Lowellas grindė tuo, kad Urano ir Neptūno orbitose pastebėta iškraipymų. Paskutiniuosius gyvenimo metus jis paskyrė dujų milžino pa- ieškoms, kurį manė tikrai kažkur egzistuojant.

Deja, aisiais, gerokai išsekintas paieškų, Lowellas staiga mirė, jo palikuonys susikivirčijo dėl turto, ir tyrimai buvo užmiršti. Vis dėlto aisiais, iš dalies norėdami nu- kreipti dėmesį nuo Marso kanalų istorijos kuri jau buvo tapusi nepatogiai gėdingaLowello observatorijos direktoriai nusprendė atnaujinti tyrimus ir pasamdė jaunuolį iš Kanzaso, pavarde Clyde'as Tombaughas. Tombaughas neturėjo astronomo išsilavinimo, bet buvo darbštus ir nuovokus, ir po atkaklių paieškų, trukusių vienerius metus, jam nežinia kaip pavyko aptikti Plutoną, silpną šviesos taškelį blyksinčiame dangaus skliaute.

Tai buvo nuostabus atradimas, bet dar labiau stebino tai, kad prielaidos, kuriomis remdamasis Lowellas teigė, jog už Neptūno turėtų būti kita planeta, pasirodė visiškai klaidingos. Tombaughas iš karto pa- stebėjo, kad naujoji planeta visai nepanaši į masyvų dujų kamuolį, kaip apibūdino Lowellas, bet tuomet būdavo linkstama greitai susijaudinti, ir kiekviena žinia apie naują atradimą sukeldavo džiugią sumaištį, taigi greitai tyrinėtojų abejonės dėl naujosios planetos sandaros buvo nustum- tos į šalį.

Tai buvo pirmoji riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas su svoriu susijęs nuovargis planeta, ir niekas neketi- no vargintis galvodamas, kad ji — tik tolimas mažytis ledinis taškelis. Planeta buvo pavadinta Plutonu gal ir dėl to, kad pirmosios dvi pavadi- nimo raidės sudarė Lowello inicialų monogramą.

Lowellas po mirties visur buvo pristatomas kaip pirmo ryškumo genijus, o Tombaughas be- veik užmirštas, išskyrus planetas studijuojančius astronomus, kurie, at- rodo, jį gerbia. Kai kurie astronomai ir toliau mano, kad vis dėlto egzistuoja planeta X - tikra milžinė, gal net dešimt kartų didesnė už Jupiterį, bet ji taip toli, kad mes nematome.

Ji gautų tiek mažai Saulės šviesos, kad beveik neturėtų ką atspindėti. Tai reiškia, kad ji nebūtų tokia planeta, kaip įprasta - Jupiteris arba Saturnas - ji tiesiog būtų per toli kalbama apie 4,5 trilijono mylių atstumą ir gal būtų panašesnė į kokią nors saulę, bet tokia niekada taip ir netapusi. Daugelis kosmose esančių žvaigždžių sistemų yra dvinarės susidedančios iš dviejų žvaigždžiųtodėl mūsų vienišoji Saulė atrodo šiek tiek keistoka.

Grįžkime prie Plutono. Niekas tiksliai nežino, kokio jis dydžio, iš ko sudarytas, kokia jo atmosfera, ir netgi - kas jis yra iš tikrųjų. Daugelis astronomų mano, kad Plutonas - visai ne planeta, tik didžiausias objek- tas, kada nors rastas galaktikos nuolaužų zonoje, kuri riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas Kuiperio arba Koiperio juosta. Mintį, kad egzistuoja Kuiperio juosta, aisiais teoriškai pagrindė astronomas F.

Leonardas, bet ji pavadinta olandų kilmės amerikiečio Gerardo Kuiperio vardu, kuris šią idėją išplėtojo.

Kui- perio juosta - tai trumpaperiodžių kometų šaltinis - tų, kurios gana regu- liariai praskrenda ir kurių žymiausia yra Hallley'o kometa. Labiau atsisky- rėliškos ilgaperiodės kometos tarp kurių yra ir neseniai mus aplankiusios Halle-Boppo ir Hyakutake's kometos atskrenda iš daug tolimesnio Orto kometoidų debesies, apie kurį vaikinas praranda kūno riebalus ir pakalbėsime.

Tiesa, kad Plutonas nepanašus į kitas planetas. Jis ne tik niekingai mažas ir neaiškus, bet ir juda taip netolygiai, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kur bus po metų. Kitos planetos skrieja savo orbitomis daugiau ar mažiau toje pačioje plokštumoje, o Plutono orbitos kreivė yra ir buvo pasvirusi 17 laipsnių kampu nuo šios rikiuotės lyg dabitiš- kai dėvimos skrybėlės kraštas, valiūkiškai užriestas į viršų.

Plutono orbi- ta yra tokia netaisyklinga, kad skriedamas aplink Saulę jis kartais prie mūsų priartėja arčiau negu Neptūnas. Paskutinius du dešimtmečius Nep- tūnas, tiesą sakant, buvo labiausiai nutolusi Saulės sistemos planeta. Tik metų vasario 11 dieną Plutonas grįžo į savo išorinę orbitą, kuria ir skries metus. Taigi, jei Plutonas iš tikrųjų yra planeta, tai jis yra labai keista planeta.

Jis labai mažas: jo masė sudaro tik ketvirtadalį Žemės masės. Jei Plutoną nuleistumėte ant JAV teritorijos, riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas iš pietų jis ne visai uždengtų pusę 48 valstijų ploto. Vien tai jau yra didelė anomalija: tai reiškia, kad mūsų planetų sistemą sudaro keturios uolingos vidinės planetos, keturios dujinio būvio išorinės milžinės ir mažutėlis atsiskyręs ledo kamuoliukas. Dar daugiau - yra pakankamai priežasčių manyti, kad toje pačioje erdvės dalyje netrukus bus rasta ir kitų, netgi didesnių, ledinių darinių.

O tada mums tikrai kils problemų. Po to, kai Christy surado Plutono palydovą, astronomai pradėjo atidžiau tirti tą kosmoso plotą, ir iki ųjų gruo- džio buvo rasta per šešis šimtus kitų transneptūninių objektų arba vadina- mųjų plutinų. Vienas jų, pramintas Varūna, yra beveik tokio pat dydžio kaip Plutono palydovas.

Astronomai mano, kad tokių objektų gali būti milijardai.

  • Sėdėdamas čia dabar, prasidedant iesiems, laikau rankose keletą pri- margintų puslapių, pilnų geranoriško padrąsinimo ir taktiškų pastabų, ku- riuos atsiuntė Ianas Tattersallas iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus, nurodydamas, inter alia, kad Perižo Perigeaux visai nėra vyną gaminan- tis rajonas, kad taksonomijos lentelėse rašydamas pasvirusiu šriftu atskirus pogrupių, didesnių už gentis ir rūšis, pavadinimus aš elgiuosi išradingai, bet šiek tiek netradiciškai, kad visur neteisingai nurodau pavadinimą Obr- gesailie tai vieta, kurioje visai neseniai teko lankytisir taip toliau, pa- našia maniera aptardamas ištisus du knygos skyrius, kurie yra apie jo gerai išstudijuotą sritį - žmonių giminės pradžią.
  • Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su korupcija.
  • Patvirtina atjauninimą lazeriu
  • И разве спасти их -- не значит проявить доброту.
  • Как ни странно, как ни незнакомо было это устройство, что-то в Олвине отзывалось на .
  • Žindančios mamos praranda daugiau svorio
  • Spirulina super riebalų deginimo bomba

Padėtį sunkina tai, kad daugelis jų yra labai tamsūs. Jų albedas gebėjimas atspindėti siekia tik 4 procentus, t. O skaičiuojant tiksliau, koks tai atstumas? To beveik neįmanoma įsivaiz- duoti. Erdvė, matote, yra neapsakomai didelė — tiesiog didžiulė. Pažinimo ir pramogos dėlei įsivaizduokime, kad ketiname leistis į kelionę erdvėlai- viu.

Tuo metu Donaldas Trumpas nekandidatavo į JAV prezidentus, Didžioji Britanija nebuvo nubalsavusi palikti ES, pabėgėliai dar nebuvo užplūdę Europos, nebūta ir teroristinių antpuolių bangos. Šiomis dienomis Tarptautinis PEN klubas ragino visame pasaulyje organizuoti renginius, palaikančius demokratiją be populizmo. Su kai kuriomis išimtimis dauguma stebėtojų populizmą laiko neigiamu reiškiniu, bet negeba pasiūlyti apibūdinimo, kuris sulauktų platesnio pritarimo. Populistai esą siekia kalbėti liaudies ar tautos vardu, vaizduojasi atstovaujantys tikrosioms žmonių nuostatoms.

Labai toli neskrisime - tik iki mūsų Saulės sistemos krašto - mums tiesiog reikia nustatyti, kokio dydžio yra erdvė ir kokią mažą dalį joje už- imame mes. Bloga naujiena, manau, yra ta, kad iki vakarienės namo negrįšime.

Net skrendant šviesos greičiu kilometrų per sekundę nuskristi iki Plutono reikėtų septynių valandų. Bet, žinoma, tokiu greičiu mes keliauti negalime. Mums teks keliauti tokiu greičiu, kokiu skrenda erdvėlaivis, tai- gi gerokai lėčiau. Didžiausias kada nors pasiektas žmogaus sukurtų skrai- dančių objektų greitis - erdvėlaivių Voyager 1 ir 2, kurie kaip tik pasadena svorio netekimas metu sukasi virš mūsų maždaug 56 kilometrų per valandą greičiu.

Bendradarbiaudamos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, Šalys ypač didelę reikšmę teikia tolesniam teisinės valstybės principo propagavimui, įskaitant teismų sistemos nepriklausomybę, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Šalys visapusiškai bendradarbiaus siekdamos veiksmingo teisėsaugos ir teisingumo administravimo sričių institucijų veikimo. Bendradarbiaujant laisvės, saugumo ir teisingumo srityse bus vadovaujamasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

Šalys susitaria bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta aukšto lygio asmens duomenų apsauga laikantis ES, Europos Tarybos ir tarptautinių teisinių dokumentų ir standartų. Asmens duomenys gali būti apdorojami tik laikantis šio susitarimo I priede nurodytų teisinių nuostatų.

Šalis viena kitai perduoda asmens duomenis tik tada, kai tai būtina tam, kad Šalių kompetentingos institucijos galėtų įgyvendinti šį susitarimą ar kitus tarpusavio susitarimus.

Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu bendrai valdyti migracijos srautus tarp Šalių teritorijų, ir aktyviau palaikys visapusį dialogą dėl visų su migracija susijusių klausimų, įskaitant teisėtą migraciją, tarptautinę apsaugą, neteisėtą migraciją, neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis.

Bendradarbiavimas bus grindžiamas konkrečių poreikių įvertinimu, atliekamu Šalims tarpusavyje konsultuojantis, ir vykdomas laikantis jų atitinkamų galiojančių teisės aktų.

Daugiausia dėmesio bus skiriama: a pagrindinėms migracijos priežastims ir pasekmėms; b nacionalinės teisės aktų ir praktikos, susijusių su tarptautine apsauga, rengimui riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas diegimui, kad būtų patenkintos m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, m.

Bendradarbiaujant taip pat gali būti lengvinama apykaitinė migracija, siekiant vystymosi tikslų.

Patvirtina atjauninimą lazeriu

Šalys užtikrina, kad būtų visiškai įgyvendinti: a m. Šalys stengiasi didinti piliečių judumą ir laipsniškai siekia bendro tikslo — ilgainiui pradėti taikyti bevizį režimą, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui, nurodytos dviejų etapų Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane. Šalys bendradarbiauja visų formų organizuotos ar neorganizuotos nusikalstamos ir neteisėtos veiklos, taip pat ir tarpvalstybinio pobūdžio, prevencijos ir kovos su ja srityje, pvz.

Šalys stiprina dvišalį, regioninį ir tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant glaudesnį Europos policijos biuro toliau — Europolas ir atitinkamų Moldovos Respublikos institucijų bendradarbiavimą.

Šalys įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius standartus, visų pirma įtvirtintus m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją ir susijusiuose Europos Tarybos dokumentuose, skirtuose korupcijos prevencijai ir kovai su ja.

Laikydamosi savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos ribų Šalys bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti, kad narkotikų klausimams būtų taikomas subalansuotas ir integruotas požiūris. Su narkotikais susijusia politika ir veiksmais siekiama stiprinti struktūras, skirtas kovoti su neteisėtais narkotikais, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą jais ir jų paklausą, šalinti žalingus piktnaudžiavimo narkotikais padarinius sveikatai bei socialinius padarinius ir užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją.

Šalys susitaria dėl reikiamų bendradarbiavimo metodų, kad būtų pasiekti šie tikslai.

riebalų nuostolių laboratorija johanesburgas